Šviesiaplaukė, ryte bėgiodama po mišką, nusprendžia trumpam sustoti ir atsigulti pailsėti ir atsipalaidavusi užmiega. Kaip tik šiuo metu pro šalį eina nepažįstamas berniukas, kuris iš pradžių nesupranta, kas yra, ir paliečia gražią lėlę, kuri nepabunda. Apsidžiaugęs tokia sėkme, jis atsargiai dulkina jai į burną, o įsitaisęs iš užpakalio dulkina šlapią pūlingą.
