Siauraplaukė šviesiaplaukė, vaikščiodama po miestą, nepastebėjo, kaip pametė kepurę, bet gerai, kad ją pastebėjo ir ją iš paskos ėjęs vaikinas padovanojo nelaimingajai gražuolei. Veršelis pasirodė labai dėkingas: pasikvietusi vaikiną pas save, ji aistringu pūtimu išreiškė susižavėjimą jo poelgiu, o paskui jį pakliuvo, leisdama čiulbėti ant jos krūtų.
