Šviesiaplaukė guli šalia savo vaikino ant sofos, padėjusi gražią galvą jam ant kelių. O berniukas tuo metu pakėlė jos suknelę iki juosmens ir per ploniausias juodas pėdkelnes perbraukė jai užpakalį. Jos švelnaus kūno šilkas labai jaudina vaikiną, o jis apsirengia slampinėtą šunį ir, nusivilkęs pėdkelnes, pradeda ją dulkinti. Tada ji guli ant nugaros, tarp pakeltų kojų ištiestos pėdkelnės, o pasvirusis vaikinas turi ją kaip paskutinę paleistuvę.
